- bežarnis
- bežar̃nis, -ė smob. (2) Š, Ml, bežárnis (1) Bsg kas lyg be žarnų, su mažu pilvu: Ir valgo daug, ir vis toks bežar̃nis Slm. Gaigus meitėlys, nieko neėda, pertrūkęs toks, bežar̃nis Pc. Itas arklys bežárnis greit bėga Vrnv. ^ Bežar̃nė išvaikė, žagarė suvarė (vėtyklė ir šluota) Prn.
Dictionary of the Lithuanian Language.